Biovela Utenos mėsa

Naujienos

Kintantys mitybos įpročiai keičia maisto asortimentą lentynose

Spalio 17 d., 2016 m.

Parduotuvių lentynose galima išvysti ne vieną gaminį, pažymėtą užrašu „naujiena“, nes maisto produktų gamintojai siekia nustebinti, patraukti naujų skonių ieškančių pirkėjų dėmesį bei patenkinti jų poreikius. Nors besikeičiantis gyvenimo tempas, tipinių namų ūkių vartojimo permainos daro didelę įtaką maisto produktų formai, jų pakavimui bei sudėčiai, svarbiausiu išlieka noras šeimai patiekti platų asortimentą skanių gaminių.

Pastebime naują pastarųjų metų tendenciją – siekį maitintis sveikai ir subalansuotai. Šiandien vartotojai ne tik skaičiuoja kalorijas, bet ir atidžiai gilinasi į maistingumo deklaracijas produktų pakuotėse. Maistinė vertė tampa svarbiu kriterijumi, todėl ieškodami daug baltymų turinčių produktų vartotojai vis dažniau renkasi jautienos gaminius. Be to, išaugo ir šviežios mėsos paklausa.

Įvairūs tyrimai nuolat pažymi, kad Lietuvoje namų ūkiai mažėja: Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. vidutinis namų ūkio dydis buvo 2,28 asmens, o 36 proc. visų namų ūkių – tik iš vieno asmens. Tais pačiais duomenimis, mieste buvo daugiau šeimų, kurias sudarė du suaugę asmenys ir vienas vaikas, o kaime – gerokai daugiau daugiavaikių šeimų. 
 
Ne tik tyrimų bendrovės pastebi namų ūkių mažėjimą – mes taip pat visus 40 veiklos metų reagavome į vartojimo pokyčius, esamai situacijai pritaikydami savo gaminių pakuotes, produkcijos svorį, formą ir sudėtį. Per kelis dešimtmečius tradicinei šeimai sumažėjus iki 3 asmenų, kito vidutinis gaminių pakuotės svoris – nuo 0,5-1 kilogramo iki 200-300 gramų dešros ar 300 g dešrelių, mat tiek vidutiniškai suvartojama vienu valgymu. 
 
Kitas gyvenimo tempo padiktuotas pakitimas – nuo viso ilgio 1 kilogramą ir daugiau sveriančios dešros perėjimas prie riekelėmis pjaustytų „vieno karto“ gaminių. Anksčiau didžiąją dalį mėsos produktų parduodavo skyriaus pardavėjai, sverdami ir pakuodami vitrinoje padėtus gaminius, dabar jų reikšmė gerokai sumažėjusi, nes pirkėjai renkasi jau tiksliai pasvertas ir individualiai supakuotas dešras, dešreles bei vyniotinus, taupydami savo laiką. Be to, senoji praktika nebeatrodo patraukli ne tik dėl higienos ar gaminio vartojimo laiko, bet ir taupumo sumetimais, todėl visi mūsų mėsos gaminiai pakuojami individualiai – tiek, kiek įmanoma suvalgyti nešvaistant maisto.
 
Skųstis, kad mažėjantys namų ūkiai mėsos gaminių suvalgo mažiau – negalima, mat Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2009 m. vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartodavo 74 kg mėsos ir mėsos produktų, o štai pernai – jau 84 kg. Dėl augančios pasiūlos žmonės suvartoja daugiau įvairesnės, naujos, dar neragautos produkcijos.
 
Kintantys maisto vartojimo įpročiai pokyčių įnešė ir į nuo seno lietuvių mėgstamą šašlykų ir marinuotų mėsos gaminių segmentą – anksčiau patys žmonės skirdavo nemažai laiko mėsos marinavimui ir ruošimui, todėl tokia produkcija masiškai gaminama nebuvo. Greitėjantis gyvenimo tempas lėmė, kad žmonės linkę išsirinkti mėgstamus grilio kepsnius, brandintą jautieną, maltinius mėsainiams ar šašlykus parduotuvėje, kad daugiau laiko galėtų skirti ne maisto ruošimui ir gaminimui, o bendravimui su šeima. Tai, turbūt, labiausiai džiuginantis vartotojų įpročių pokytis.
 
Fotogalerijoje – akimirkos, kaip per 40 metų keitėsi UTENOS MĖSA, UAB gamybos įrengimai, technologijos. Nuotraukos iš įmonės archyvo.